Mūsų klientų atsiliepimai ir pasakojimai apie plaukimus.

Dovilė Jackevičiūtė | Plaukimas baidarėmis Vilnele 2015 m. birželio 13 d.

Smagu buvo, visai noriai nuolatiniais klientais taptume 😀 maršrutas geras (plaukėm Vilnele pirmą kartą), oras irgi labai geras buvo, tik jeigu vandens lygis dar labiau nusektų, jau per daug dažnai tektų lipt is valties ir stumtis 🙂 Vilnelė visgi labai sekli 🙂 dėkui už gerai praleistą šeštadienio vakarą 🙂

Toma Milieškaitė | Baidarės Voke 2015 m. birželio 7 d.

Plaukimu esam labai patenkinti, viskas sklandžiai ir smagiai įvyko. Dėkui.

Inga Staugaitė | Baidarės Nerimi 2015 m. birželio 3 d.

Kadangi turėjome svečią iš pat pačios Maskvos, norėjosi jai aprodyti Vilnių iš visų pusių ir kuo įsimintiniau, kad tai nebūtų vien banalus pasivaikščiojimas po miestą. Nusprendę, kad baidarės bus pati geriausia priemonė aprodyti mylimą miestą, užsiėmėm pačios baidarių firmos paieškomis. Pasirinkom būtent šitą firmą dėl to, kad nereikėjo nieko užsakinėti iš anksto, baidarės galėjo išplaukti jau kitą dieną kaip ir mes norėjome. Bendravimas buvo be galo šiltas ir malonus, smagu ir tai, kad mums buvo duoti geri patarimai, nes visgi tai mūsų pirmas plaukimas ir taip mes išvengėme papildomų nemalonumų. Atvykus į vietą, viskas buvo paaiškinta ir rusiškai ir lietuviškai, kad suprastų visi. Pati kelionė, gamta, bendravimas, aptarnavimas tiek mums, tiek mūsų svečiui paliko neišdildomą įspūdį ir jau dabar tyliai kuždamės, kad gal vėl reikės plaukti baidarėmis, o dar kai jau žinome kur kreiptis. 🙂

Maheshwaran Chockalingam | Plaukimas Vilniuje 2014 m. rugpjūčio 2 d.

We had good funfilled time on saturday. Service is very good, specifically you people are being generous though we were not on time. Thanks a lot for making our weekend evening a memorable one.

Algirdas Šimkūnas | Plaukimas Meros upe 2014 m. liepos 18 d.

Algirdo draugų kompanija Meros upėje.

Kaip ir kiekvienais metais su keliais draugais (šį kartą jų buvo 34), ruošėmės plaukti baidarėmis, bet didžiausias klausimas iškyla ne dėl baidarių nuomos kainos ar savaitgalio, kurį pasirinkti, bet kokia upe plaukti? Gyvename XXI amžiuje, todėl šioje vietoje mums pagelbėjo internetas ir paieškos frazės „įdomiausia Lietuvos upė”, „geriausia upė plaukti baidarėmis” ir panašiai. Pagrindinis išvykos organizatorius atrado anksčiau negirdėtą upę Mera. VIsi jau buvome ne kartą plaukę Markiu, Ūla, Žeimena, Širvinta, todėl nežinomo upelio pavadinimas suintrigavo.

Ieškant informacijos apie kitų baidarininkų patirtis radome vaizdingų aprašymų ir visi jie buvo apie kelis esminius niuansus: labai šaltas vanduo, daugybė kliūčių, mažai baidarininkų, nėra stovyklaviečių, baidarininkų hedonistų pragaras… Net nesuabejojome, kad tai bus upė, kuria mes plauksime 2014-ųjų vasarą! Draugai prieš žygį dažnai klausinėjo apie Merą, o mes visiems vieningai atsakydavom, kad tai bus kažkas naujo ir kažkas, ką žmonės vadina baidarininkų hedonistų pragaru, tačiau plaukiančiųjų nesumažėjo, o kaip tik, padaugėjo lyginant su ankstesniais metais. Atėjus lemtingam savaitgaliui išgirdome orų prognozes, kurios skelbė karštį ir saulę. Deja, išplaukimo dieną viskas truputi pasikeitė, todėl nors ir buvo gana šilta, bet „gavom” lietaus su perkūnija tiek šeštadienį, tiek sekmadienį, tačiau tik labai neilgam, todėl šio fakto nesureikšminam. Plaukimą pradėjome šalia Zalavo kaimo ir baidares pradžioje įsikėlėme ne į upę, o sakyčiau, kanalą ar melioracijos griovį, tačiau tai buvo išskirtinė patirtis, kuri paliko gerą įspūdį! Pirmą kilometrą plaukėme saulei leidžiantis per ajarus ir meldus, keldami antis iš perėjimo vietų ir gana greitai skindamiesi kelią pirmyn. Irkliuoti tikrai nebuvo sunku, o vaizdai įdomūs ir labai greitai priplaukėme miškelį, nuo kurio prasidėjo tikroji Mera. Tiesa pradžioje nėra tiek jau daug išvirtusių medžių ant upės, tačiau aplink vien lapuočiai, o tai reiškia, kad stovyklavimui tinkamą vietą rasime nelengvai… Po poros valandų nuotaikingo plaukimo pastebėjome pušinėlį ant kalno ir nusprendėme patikrinti ar jis gali virsti mūsų stovyklaviete. Visų laimei taip, nors šlaitas status ir reikės baidares užtempti keliolika metrų į kalnelį, bet viršuje nuostabus pušynėlis ir pieva! Pasistatėme palapines ir išnakvojome pirmą naktį.

Antrąją dieną mus pasitiko aprašytosios Meros kliūtys ir jų buvo tiek daug, kad mes jau visi pradėjome juoktis iš pasakymo „palaukit palaukit, bet jūs nesuprantat, ten plauki, o kliūtis po kliūties, kliūtis po kliūties, klūtis po kliūties…”. Baidares teko ir kelti virš medžių ir kišti po jais, kartais užtekdavo įsibėgėti, o kartais išlipti. Tas tikrai vargina ir sekina, ypač kai lipdamas išverti ką tik atsidarytą alaus skardinę. Pasakymas, kad Meroje yra daug kliūčių, tikriausiai ne visiems gali asocijuotis su tuo skaičiumi, kurį aš įsivaizduoju, tai pasakysiu truputi kitaip: kliūtys ten yra kas 100 metrų, o išlipti tenka gal kas 200-400 metrų. Bet kokiu atveju antroji ir trečioji dienos buvo labai panašios. Baidarių nuomotojai sakė, kad tą savaitgalį nebuvo nė vienos neišnuomotos baidarės ir kalba eina apie visus nuomotojus, kuriuos pažįsta mūsų draugiškieji baidarių tiekėjai. O mes Meroje sutikome dvi kitas kompanijas, tiesa labai nesimaišėm vieni kitiems, kaip tik pasijuokėm ir susidraugavom, bet neilgam, nes po antrosios dienos nebematėme kitų baidarininkų tik savus, su kuriais ir pradėjome plaukimą. Kalbant apie baidarių nuomotojus, tai jie turbo draugiški ir lankstūs! Paleisti gali kada mums patogiau, paimti irgi gali kada mums patogiau ir iš ten, kur mums geriau, o kainos visiškai nesikandžioja (tikrai pigiau nei Dzūkijoje, kur plaukiant Ūla dar ir leidimo reikia, kainuojančio 20 lt dienai).

Bendrai kalbant plaukimas tikrai išskirtinis ir įsimintinas, vanduo tikrai šaltas ir ne visiems priimtinas norint nusimaudyti, bet ryte nubudus saulės prikaitintoje palapinėje labai norisi tokios vėsios upės. Stovyklaviečių taip pat beveik nėra, todėl reikia būti pasiruošusiems patiems įsirengti patikusioje vietoje. Bet kokiu atveju, pats šią upę užskaitau 10 balų už jos natūralumą ir leidimą pasijausti, kad esi tikrai gamtoje, toli nuo civilizacijos, kur niekas neperpjauna kiekvieno nuvirtusio medelio, kur stovėdamas ant kranto neskaičiuoji praplaukiančių baidarių, kur nėra taip paprasta ir lengva.